Džordžas Stobartas dirba laiduotojų kontoroje prastame Niujorko rajone. Jo didžiųjų nuotykių dienos, o taip pat ir draugystė su prancūze Nikole – jau praeitis.
Tik štai vieną vakarą atėjęs į darbą Džordžas savo kabinete randa žavią merginą, prisistačiusią Ana Marija. Vietoje prašymo laiduoti ji karštligiškai ima kalbėti apie kažkokį rankraštį, kurį ji turinti, bei apie ją užmušti ketinančius žmones. Džordžui nespėjus nė gerai paaiškinti, kad jis – tik paprastas teisininkas – į kontorą įgriūva trys be reikalo burnos aušinti nenusiteikę vyrai.
Viskam pakrypus tokia linkme Džordžas nėra linkęs palikti Anos Marijos likimo valiai – jiedu bėga ir ima veikti kartu. Reikia išsiaiškinti, kas užšifruota Anos Marijos rankraštyje...

Kaip ir praeitame serijos žaidime “Lūžęs kardas: Miegantis slibinas“, čia daugiau veiksmo, nei pokalbių. Vėl pagrindiniam herojui tenka laipioti pastatų sienomis, nepastebėtam įsliūkinti į saugomas vietas. Atsižvelgiant į fanų išsakytą kritiką praeitam žaidimui, kai kurių sprendimų, tiesa, atsisakyta: kur kas mažiau reikia stumdyti dėžių, taip pat, nepaisant kūrėjo Čarlzo Sesilio kažkada pasakytos frazės “Point and click adventure mirė. Tegyvuoja adventure!”, šiame žaidime vėl grįžta prie point and click valdymo sistemos, nors galima herojų valdyti ir klaviatūra. Grafika, palyginus su trečiuoju serijos žaidimu, taip pat nedaug pasikeitė. Vienas daugiau kritikos sulaukusių šio adventure elementų – neišbaigtumas, gadinantis atmosferą (pavyzdžiui, slapta užėjęs į saugomą vietą Džordžas neuždaro durų, vieną kartą degęs dalykas paskui rodomas nė kiek neapdegęs ir t.t.). Susilaukė kritikos ir antraplanių veikėjų stereotipiškumas, tačiau jis yra būdingas visai serijai.