1914-ieji. Paryžiuje gyvenantis amerikietis Robertas gauna keistą telegramą iš draugo Tailerio, kurioje jis yra primygtinai kviečiamas kartu važiuoti į Konstantinopolį. Nesuprasdamas kodėl, tačiau nenorėdamas nuvilti bičiulio, jis sutinka, bet pavėluoja į Paryžiaus stotį. Šiaip ne taip įsigavęs į traukinį (prisivijęs jį motociklu), Robertas nueina į Tailerio kupė. Tačiau ten randa tik savo draugo lavoną perpjauta gerkle. Aišku, kad žudikas - kažkas iš traukinio keleivių, nes nuo Paryžiaus iki Roberto įlipimo vietos stotelių nebuvo. Robertas nutaria viską išsiaiškinti persirengdamas Taileriu ir vaidindamas, kad nieko neįvyko...
Traukiniu važiuoja kelios dešimtys įvairių tautybių keleivių. Pasitikėti negalima niekuo - visi įtariamieji. Kai kurie, tiesa, atrodo menkai su viskuo susiję, kiti gi priešingai - nori su "Taileriu" sudaryti kažkokius sandėrius. Čia yra visko - nusikalstamų, politinių intrigų. O traukinys, karts nuo karto sustodamas įvairiuose Europos miestuose, lėtai, bet neišvengiamai artėja prie Konstantinopolio. Stoties, iš kurios atgal Paryžiun jis nebegrįš - sekančią dieną po atvykimo prasidės pasaulinis karas...

Liūdnai pagarsėjęs kaip adventure, dėl kurio subankrutavo jį išleidusi kompanija, "Paskutinis traukinys" vis dėl to išsiskyrė iš kitų žanro kūrinių ir tada, ir dabar. Pirmiausia, jis visas vyksta realiame laike. Veikėjai gyvena savo gyvenimus, šnekasi, miega, valgo, o pagrindinis herojus gyvena šalia jų. Viskas labai tikroviška. Nauja ir grafikos kūrimo sistema - videointarpai nėra ištisiniai, bet tartum komiksai - paveikslėlių rinkiniai. Ir sukurti jie naujoviška metodika - nufilmuoti tikri aktoriai, o paskui jų veidai ir kūnai išblukinti, kad atrodytų kaip animacija. Be to, yra kovinių scenų - tačiau čia, skirtingai nei vėlesniuose žanro kūrinuose, į kuriuos tokios scenos įdedamos vien tik siekiant pakelti žaidimo populiarumą, jos labai pritinka prie viso siužeto. Ir tikslas būna ne užmušti ar sumušti varžovą, bet pavyzdžiui išmušti iš jo rankų ginklą ir užlaušti ranką, tam, kad būtų galima jį apklausti. Žaidėjui suteikta absoliuti veiksmų laisvė - galima daryti ką nori. Padarius kažką ne taip, žaidimą galima tarsi filmą atsukti atgal. Tai - lyg naujoviška išsaugojimo sistema. Žaidimas taip pat garsėja savo išbaigtumu - vagonai jame atkurti pagal autentišką informaciją apie Rytų Ekspresą, visi herojai kalba savo kalbomis (rusai - rusiškai, austrai - vokiškai su Austrijos dialektu ir t.t.).